Esant insulino rezistencijai, verta valgyti taip, kad gliukozė kraujyje kiltų lėčiau ir tolygiau: pagrindą sudaro daug skaidulų turinčios daržovės, ankštiniai, viso grūdo produktai, pakankamas baltymų kiekis ir nesočiosios riebalų rūgštys. Toks pasirinkimas padeda mažinti dažnus gliukozės šuolius, ilgiau išlaiko sotumą ir palengvina svorio kontrolę, kuri dažnai yra svarbi būklės gerinimo dalis. Praktikoje tai reiškia paprastą […]

Trumpai: daugumai suaugusiųjų baltymų poreikis per dieną dažniausiai patenka į maždaug 50–95 g ribas, tačiau tikslus skaičius priklauso nuo bendro suvartojamų kalorijų kiekio, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės. Patogiausia pradėti nuo bendros taisyklės, kiek energijos dalies turėtų sudaryti baltymai, o tada pasitikrinti, kiek baltymų gaunate iš įprastų produktų. Žemiau rasi paprastą skaičiavimą, o

Suaugusiam žmogui orientyras yra 10 µg (400 TV) vitamino D per parą, kaip nurodoma Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose. Praktikoje poreikis ir realiai gaunamas kiekis dažnai skiriasi, nes vitamino D mūsų mityboje paprastai nėra daug, o jo gamyba odoje labai priklauso nuo sezono ir buvimo saulėje. Daugiausia vitamino D natūraliai yra riebiose žuvyse ir jų

Viduržemio jūros dieta savaitei gali būti labai praktiška: jos esmė nėra griežtos taisyklės, o aiški produktų hierarchija ir paprasti, kartojami deriniai. Jei kasdien remsitės daržovėmis, ankštiniais, pilno grūdo produktais, alyvuogių aliejumi, o žuvį rinksitės kelis kartus per savaitę, savaitinis planas susidėlioja be didelės virtuvės akrobatikos. Žemiau pateikiu pavyzdinį 7 dienų meniu, kurį galima laikyti šablonu:

Omega-3 yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių organizmas pats nepasigamina pakankamai, todėl jų reikia gauti su maistu. Praktikoje didžiausia nauda pasiekiama tada, kai omega-3 tampa reguliaria mitybos dalimi: valgoma riebi žuvis, vartojamos sėklos ir augaliniai aliejai, o papildai naudojami tada, kai su maistu to padaryti nepavyksta. Kiek vartoti, priklauso nuo to, kiek omega-3 gaunate su maistu

Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia ne vienu aiškiu požymiu, o kelių, gana bendrų simptomų deriniu: nuovargiu, mieguistumu, dirglumu, raumenų silpnumu ar mėšlungiu. Dėl to trūkumą lengva supainioti su stresu, miego stoka ar kitais sveikatos sutrikimais, ypač jei simptomai atsiranda palaipsniui. Dažniausios magnio trūkumo priežastys yra ne tik per mažas magnio gavimas su maistu, bet ir didesni

Protarpinis badavimas veikia tada, kai jį pritaikai prie savo kasdienybės: pradedi palaipsniui, valgymo metu renkiesi maistingą, sotų maistą, o ne bandai kompensuoti badavimo laiką persivalgymu. Paprasčiausias startas daugumai yra 12:12 arba 14:10 režimas (tiek valandų nevalgai ir tiek – valgai), o tik vėliau, jei savijauta gera, pereinama prie 16:8. Ką valgyti yra ne mažiau svarbu