Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia ne vienu aiškiu požymiu, o kelių, gana bendrų simptomų deriniu: nuovargiu, mieguistumu, dirglumu, raumenų silpnumu ar mėšlungiu. Dėl to trūkumą lengva supainioti su stresu, miego stoka ar kitais sveikatos sutrikimais, ypač jei simptomai atsiranda palaipsniui.
Dažniausios magnio trūkumo priežastys yra ne tik per mažas magnio gavimas su maistu, bet ir didesni netekimai (pavyzdžiui, viduriuojant ar vemiant), tam tikri vaistai bei kai kurios ligos. Kitaip tariant, trūkumas dažnai yra kelių veiksnių rezultatas, todėl svarbu įvertinti ir mitybą, ir bendrą sveikatos būklę.
Kas yra magnio trūkumas ir kam jis svarbus
Magnio trūkumas mediciniškai dažnai vadinamas hipomagnezemija ir siejamas su sumažėjusia magnio koncentracija kraujo serume. Praktikoje tai reiškia, kad organizmui ima trūkti mineralinės medžiagos, dalyvaujančios nervų ir raumenų veikloje, širdies ritmo palaikyme bei daugelyje medžiagų apykaitos procesų.
Svarbu suprasti, kad magnio kiekis kraujyje ne visada idealiai atspindi viso organizmo atsargas, todėl vien tik bendras savijautos pablogėjimas dar nereiškia trūkumo. Vis dėlto, kai simptomai kartojasi arba ryškėja, tikslinga pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti tyrimus.
Magnio trūkumo simptomai
Magnio trūkumo požymiai dažnai prasideda nuo nespecifinių signalų. Tai reiškia, kad žmogus gali ilgai jaustis prastai, bet neįtarti konkrečios priežasties, nes panašiai gali pasireikšti ir kiti sutrikimai.
Ankstyvieji ir dažniausiai pastebimi požymiai
Ankstyvoje stadijoje dažniau dominuoja bendri simptomai, susiję su energijos stoka ir virškinimo sistemos dirglumu, o vėliau gali ryškėti nervų ir raumenų sistemos reakcijos.
- Apetito praradimas, pykinimas ar vėmimas.
- Mieguistumas, nuovargis, silpnumas ir dirglumas.
- Galvos skausmas ar bendras prastesnis susikaupimas.
- Raumenų silpnumas, spazmai, mėšlungis arba drebulys.
- Nuotaikos pokyčiai, įtampa, neramesnė savijauta.
- Esant ryškiam trūkumui, gali didėti širdies ritmo sutrikimų ir traukulių rizika.
Kodėl simptomai gali būti klaidinantys
Dalis išvardytų požymių yra labai paplitę ir gali atsirasti dėl pervargimo, skysčių trūkumo, per mažo miego, intensyvaus sporto, streso ar net kitų elektrolitų disbalanso. Todėl vien simptomų nepakanka patikimai diagnozei, ypač jei jie trumpalaikiai.
Jei simptomai kartojasi, tęsiasi ilgiau, stiprėja arba atsiranda širdies ritmo sutrikimų pojūtis, silpnumas tampa ryškus, pasireiškia traukuliai, tai laikytina priežastimi nedelsti ir kreiptis medicininės konsultacijos.
Magnio trūkumo priežastys
Magnio trūkumą dažniausiai sukelia ne vienas izoliuotas veiksnys. Dažnas scenarijus yra toks: žmogus gauna per mažai magnio su maistu, o tuo pačiu patiria didesnius netekimus (pavyzdžiui, dėl virškinimo sutrikimų) arba vartoja vaistus, galinčius mažinti magnio kiekį.
Dažniausios situacijos, kurios didina trūkumo tikimybę
- Netaisyklinga, mažai visaverčių produktų turinti mityba ir nepakankamas magnio suvartojimas.
- Stiprus ar užsitęsęs viduriavimas, vėmimas, gausus prakaitavimas ir su tuo susiję elektrolitų netekimai.
- Kai kurios ligos ir būklės, pavyzdžiui, ūminis pankreatitas, cukrinis diabetas, inkstų funkcijos sutrikimai ar hiperkalcemija.
- Vaistai, galintys mažinti magnio kiekį, pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai ir tam tikri diuretikai, taip pat kai kurie antibiotikai ar chemoterapiniai vaistai.
- Dažnas alkoholio vartojimas, ypač jei kartu prastesnė mityba ir sutrikęs įsisavinimas.
Kuo daugiau rizikos veiksnių sutampa, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras ne tik laikinas diskomfortas, bet ir kliniškai reikšmingas magnio sumažėjimas. Todėl svarbu įvertinti visą kontekstą: mitybą, skysčių balansą, vartojamus vaistus, lėtines ligas ir pastaruoju metu buvusius virškinimo sutrikimus.
Kaip sumažinti riziką kasdienybėje
Paprastiausia prevencijos kryptis yra mityba, kurioje reguliariai atsiranda magnio turtingų produktų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtame leidinyje Sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijos pateikiami pavyzdžiai, kuriuose produktuose magnio yra daugiau: kakavos milteliuose, kviečių sėlenose, aguonose, sojos pupelėse, grikiuose, ankštiniuose, riešutuose bei juodajame šokolade.
Kasdieniams įpročiams ypač palankūs nedideli, bet reguliarūs pasirinkimai. Pavyzdžiui, Higienos instituto rekomendacijose akcentuojama, kad kasdien verta įtraukti nesūdytų riešutų ir sėklų (apie 20–30 g), kurie yra ir mikroelementų, įskaitant magnį, šaltinis.
Jei įtariate magnio trūkumą ir kartu turite rizikos veiksnių, racionalus žingsnis yra ne spėlioti, o pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tai ypač aktualu, jei vartojate šlapimą varančius vaistus, protonų siurblio inhibitorius, turite inkstų ligų, sergate cukriniu diabetu arba simptomai yra ryškūs. Savarankiškai vartojant dideles papildų dozes galima pakenkti, todėl saugiausia trūkumą spręsti remiantis individualiu įvertinimu ir tyrimų rezultatais.